Dictionary of the Lithuanian Language.
išmaldauti — išmaldáuti vksm. Sūnėnas išmaldãvo iš dė̃dės pinigų̃ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išmaldauti — išmaldauti, auja, ãvo intr. DŽ išmaldos prašyti, išmaldas rinkti, elgetauti … Dictionary of the Lithuanian Language
atmelsti — atmel̃sti, atmel̃džia, àtmeldė 1. tr. N išprašyti atleidimą, atsiprašyti, permaldauti: Ne vienas žmogus mane [kerštaujantį] neatmels CI3. Atmeldė savo dangišką tėvą, kad nekoravotų brš. | refl. tr., intr.: Vaikas motynos atsimeldė prš. Keliuose… … Dictionary of the Lithuanian Language
apmaldauti — intr. apgailestauti, gailėtis: Sena močiutė didžiai apmaldavo, kad užaugino piktą dukrę savo LTR(Čb). maldauti; apmaldauti; atmaldauti; išmaldauti; numaldauti; pamaldauti; permaldauti; primaldauti … Dictionary of the Lithuanian Language
atmaldauti — tr. išmelsti atleidimą, atsiprašyti: Kur pasidėsiu, kaip atmaldausiu Viešpatį mano savo varge? B.Sruog. Viešai ugnis sukuriama buvus, atmaldaujamąsias bei dėkojamąsias aukas deginant rš. maldauti; apmaldauti; atmaldauti; išmaldauti; numaldauti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
atmaldyti — 2 atmaldyti tr. 1. N, Š išprašyti, išmaldauti: Aš vos atmaldžiaũ ataduoti, t. y. atprašiau J. 2. KI3 atsiprašyti, permaldauti. | refl.: Kurs neduodas atsimaldyti KII281. maldyti; apmaldyti; atmaldyti; išmaldyti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išmaldyti — 2 išmaldyti tr. 1. BŽ81, Š išmaldauti, išprašyti: Galime išmaldytie nuog Dievo atleidimo koronės Tat. 2. Plt, Šv duoti aukų (visiems, daugeliui) ir prašyti, kad pasimelstų: Ubagus vienok išmaldyk ir svečius, mane laidojusius, pavaišink M.Valanč.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išmaldžioti — tr. po truputį išmaldauti, išprašyti: Tėvas da turi pinigų, ale paki aš iš jo išmaldžioju… Trgn. maldžioti; apmaldžioti; išmaldžioti; numaldžioti … Dictionary of the Lithuanian Language
išmeilinti — 2 išmeĩlinti tr. išprašyti, išmaldauti: Išprašė išmeĩlino iš jo pati visus pinigus Š. meilinti; išmeilinti … Dictionary of the Lithuanian Language
ištuskenti — tr. 1. žr. ištuskinti 3: Tik gerai ištuskenk siūlus, kai išmazgosi Pnd. 2. Sut prk. išmaldauti: Jau daugesn ižtuskent nei išmurmėt niekad mes savi negalėtumbim MP197. tuskenti; ištuskenti; patuskenti; prisituskenti; … Dictionary of the Lithuanian Language
